- slūžinti
- ×slū̃žinti (-yti Alv), -ina, -ino 1. žr. slūžyti 1: Aš slū̃žinau, tai man nieko nedavė gaspadorius laukan išsinešt (neįdėdavo maisto) Mrc. Jis visus metus slū̃žino, tik an Kalėdų parej[o] namo Pun. 2. žr. slūžyti 4: Buvo maskolius, katrai (= katras) slūžino vaiskan MitVI65(Mrc). \ slūžinti; atslūžinti; užsislūžinti
Dictionary of the Lithuanian Language.